- klegetis
- klegẽtis sm. (2) 1. barškalas, tarškalas: Vaikai bėgioja su klegẽčiais Žg. Nepririšiau klegẽčio, tai dabar pats nežinau, kuriam gale miško anys (arkliai) gali būt Slk. Didžiąją savaitę bažnyčioje mediniais klegečiais cignavoja rš. Užgavėjus varpams, klapčiai tarškina klegečiais MitI227(Šd). 2. kas iškleręs, sugedęs, suklypęs: Gieda kai klegečiai ratai Prng. 3. gandras: Busilą pas mumi vadina „klegetis“ Dgl.
Dictionary of the Lithuanian Language.